rentinys

rentinỹs sm. (3^b), reñtinis (1) Grz 1. CI33, B, R, MŽ, K, Snt suręstos, sukirstos trobesio, namo sienos, sukertinys: Išręstos sienos be stogo vadinas rentinỹs J. Ikšiol tik vieną reñtinį sukirto, o kada visą budinką pastatys? Dkš. Jau jų naujosios trobos rentinỹs išvarytas lig langų Kv. Rentinỹs jau pabaigtas – tujaus stogą dės Vdk. Kluono rentinỹs sukirstas Dkš. Stogas nudegė, o rentinỹs liko Plv. Vaikiai išejo prie reñtinio Kv. Toje rejoje buvo ketvirtainis rentinys, aukštesnis už rejos sienas, duoba vadinamas, mažne pusę rejos užemąs S.Dauk. Kada išsives rentiniaĩ, jau bus lengva pažinti, kokia trioba V.Kudir. Pagaliau trobos rentinys buvo baigtas, ir viršum jo iškilo sparai, suveržti lotomis, o viršum kraigo vyrai iškėlė vainiką A.Vencl. Namus suręsdavo arba sukirsdavo kirviu, dėl to keturias sienas ir vadina rentiniu, arba sankertiniu Db. Rentinį stogu apdengti N. | prk.: Žėkeliai, supratusys tus pamatus kalbos, spėriai parmanys ir patį jos rentinį S.Dauk. 2. SD458, Q223, MŽ214, N, K, G106, Vvr, Prk, Šv, Vkš, Šln, Prn, Krok šulinio sienos, briaunos: Atminu, ka buvo šulinių be rentinių̃ arba su labai žemais rentiniaĩs Plt. Rentinỹs baigiasi, reiks dėti naują Rz. Supuvo jau ir rentinỹs: visos varlės pradėjo šokt į šulnį Nj. Nesiremk taip labai – rentinys visai supuvęs, dar į šulinį įkrisi Paį. Šulinė buvo be reñtinio, vaikas ir prigėrė Ll. Pernai šulnį išsikasėm ir rentinį ąžuolinį padarėm, bet vanduo toks negardus Srv. Vanduo pilnas puvenų, turbūt rentinỹs jau griūva Mrj. Šulnio rentinỹs žemas Dkš. Dabar jau žmonės paprato šuliniams reñtinius dėti cementinius Slnt. Uždėkit reñtinį ant šulinio Trg. Parsisvėręs par reñtinį ir veizas į šulinę Ms. Nesėdėk ant šulinio rentinio – gimęs vaikas prigers (priet.) Sn. Žibėjo vyno šulinys su aukso rentiniu MPas. Šulinio rentinys turi būti dengtas, kad per viršų į jį nepatektų dulkių rš. Šulinėlis kastas, rentinėlis ręstas JV1032. Ir rado gražų šulniuką ir su rentiniukù LB267. ║ šulinio sienos rąstas: Šulinės rentiniai yra supuvę, imk sukirpk naujus reñtinius Krg. ║ šulinio sienos iš betono: Reñtinis įleistas, bėgs [v]anduo DūnŽ. 3. neaukšta pertvara (rąstų, storų lentų) klojime, skirianti šalinę nuo grendymo: Rugių tiesiai iki rentinio prikrovė, jau kokius tris metrus aukščio Graž. Rugių dar tik iki reñtinio privežėm Br. Šieno prikrovėm iki reñtinio Čk. Suversk šiaudus per reñtinį ir iššluok aslą Čk. Pavasaris dar kur, o šieno jau tik iki rentinėlio teliko – prastai bus šįmet su pašaru Skr. Rentinukas Klvr. 4. rąstų, karčių, lentų klojinys: Aznyčia – tai rentinys ant jaujos ar ant pirties, kur sodiečiai salyklą džiovina LMD(Sln).